- reguliarus
- reguliarùs, reguliari̇̀ bdv. Reguliarùs gýdymas.
.
.
reguliarus — reguliarùs, ì adj. (4) 1. vykstantis tolygiai ir taisyklingai: Reguliarùs gydymas DŽ. reguliariaĩ adv. DŽ: Filtrą reikia reguliariai išardyti ir išvalyti rš. 2. turintis pastovią organizaciją, nuolatinis: Reguliarioji armija DŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
reguliari — reguliarùs, reguliari̇̀ bdv. Reguliarùs gýdymas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
čigongas — Bendroji informacija Kirčiuota forma: čigòngas Kirčiuotė: 1 Rūšis: naujai skolintos šaknies žodis Kalbos dalis: daiktavardis Rašybos variantai:čigong. Kilmė: kinų, anglų k. perraša qigong, chi kung, chi gung. Pateikta: 2015 02 08. Atnaujinta:… … Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
šiūravimas — šiūrãvimas dkt. Reguliarùs dantų̃ šiūrãvimas apsáugo nuo dañtenų uždegi̇̀mo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
leguliarnas — ×leguliarnas, a adj. (1) Al teisingas, tinkamas, tikras, kaip reikiant; plg. reguliarus: Kai užaugs, bus leguliarnas vyras Dglš. Ot ir leguliarnas mūs Petras in viską Lš. leguliarnai adv., leguliarniai: Leguliarniai tik padaryk, tai bus gražios… … Dictionary of the Lithuanian Language
metrika — 2 mètrika sf. (1) TrpŽ 1. lit. mokslas apie eiliavimo pėdas ir eilėraščių ritmą. 2. muz. tonų trukmės santykis, reguliarus stipriųjų ir silpnųjų takto dalių kaitaliojimasis pagal atitinkamą skaičiavimą … Dictionary of the Lithuanian Language
poilsis — sm. (1), poilsỹs (3a) 1. pailsėjimas po darbo, kelionės, nuo rūpesčių: Visą laiką be poilsio kas gali tesėti Dkš. Poilsį padarykit Vlkv. Jis poilsį laikė Erž. Poilsỹs didžiausis, kaip vaiko nereik daboti Krš. Senam žmoguo poilsỹs geriausis –… … Dictionary of the Lithuanian Language
reguliarnas — ×reguliarnas, a (l. regularny) adj. N, [K] žr. reguliarus 1: Reguliarnas apgenėjimas S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
reguliarumas — reguliarùmas sm. (2) DŽ, NdŽ → reguliarus 1: Vandens lygių svyravimų amplitudė yra nuotakio reguliarumo atspindys rš … Dictionary of the Lithuanian Language
vaikavimas — vaikãvimas sm. (1), vaikãvimos ind. 1. → vaikauti 1: Mano vaikãvimo metais tai šiteipos būdavo Šmn. 2. → vaikuoti 1: Katė buvo dar tik po vaikãvimo Mrc. | refl. NdŽ: Reguliarus vaikavimasis yra laukinio gyvūno gero prisitaikymo prie nelaisvės … Dictionary of the Lithuanian Language